...gilu – gilu,
lyg šuliny,
kurio neiškasė
dar niekas - - -

pašáutu leidžiasi
paukščiu
delnų glamonei
pirmas sniegas –
vėsta
            nekaltai - - -
ir mes išeiname lėtai
            anksčiau - - -
skubėjome –
save vis vijom
papìltom
tirpstančiom žarijom

didžiaisiais gal,
ar tais – mažais - - -
netgi ne  g r į ž u l o –
tik paprasčiausiais
               r a t a i s,

kur taip gilu –
lyg šuliny,
kurio neiškasė
dar niekas...