kai skauda valtimi, rytu ir žmonėmis
virstu žuvim ir paneriu į dugną
tik vakarai prie žvakių tylomis -
kalbės ilgai, kad be manęs jiems liūdna
reiks prisirinkti žvakių ir tylos
kad požvyniai per naktį nesugęstų
bus nejauku, jei  žvejas pameluos
kad tikros žuvys vandeny neskęsta