Na žinot taip jau man gyvenime nutiko
margam pasauly visko kartais būna
ar per nelaime ar per nuosavą kvailumą
galbūt dėl to kad taip taupiau skatiką
o gal taip nulėmė fortūna
gyventi teko man varguoliui
prie zooparko palei tvorą.
todėl rytais dienom ir vakarais
gėrėdavaus vaizdais ten įvairiais
o ir garsų ir smarvės dozę gerą
tarsi  iš  žiniasklaidos laidos
patirti teko ten gyvenant nuolatos
na bet ir vėl pradėjau čia dejuoti
juk ne tame svarbiausias įdomumas
žvėrių ten vystės santykiai keistoki
hierarchijos grandinės ir naglumas
ir kai žiūrėdavau pro zooparko tvorą
po darbo grįžęs įsijautęs ligi išnaktų
dažnokai klausimas svarbiausias
mano smegenyse atsistodavo piestu
net ir dabar jį prisimint baisu:

Ar aš esu žmogus valdovas šitos žemės
ar tik žvėryno eksponatas aš esu???

Todėl šiandieną jei tik turit noro
smalsumo mums visiems pakanka
kaip ir sakiau pro virbų tvorą
apžvelgsime mes šitą  zooparką

Pradėsiu gal nuo liūto seno
čia atvežto iš užu marių devynių
ir kaip vargšelis čia gyvena
tarp raudonšiknių beždžionių įkyrių

jam pagarbą tikrai jaučiu nuoširdžią
ir gaila būna kartais iš tiesų
kadangi senas liūtas turi gerą širdį
jam dėl likimo zooparko neramu

narve gyvena liūtas išskirtiniam
pražilusius karčius grėsmingai krato
žvėrių valdovą griežtą jis vaidina
tačiau negal pamiršti  jaunystės metų

laikų gerų kai užjūry gyveno
kažkur tai prie didžiųjų ežerų
šaly kur laisvės fakelas rusena
tausojo gamtą mokės būt demokratu

dabar senelio liūto jau ne ta galia
o iltys per gyvenimą apdilo smarkiai
ir širsta ant beždžionių jis slapčia
kad raudonšiknės jį dažnokai smerkia

ir sprendžia rebusą mintyse tyliai
kodėl nebijo jo beždžionės
ir dar kažint ar išpūstakės myli
jis išdidus ir neprašys malonės

pavydi nuogašiknės kasnio jam gardesnio
ir tyčiojas žiūrėkit neraudona jo šikna
dar gąsdina ieškosime jaunesnio
kai bus rinkimai rinksim kitą tau chana

triukšmauja besarmatės ne iš vargo
jos jaučia seno liūto elgesy silpnumą.
atrodo kad jisai nevaldo  zooparko
o tik kaip pensininkas tempia guma.

supranta liūtas jis gi ne laukinis
zooparko hierarchijoj kad ją kur velniai  
vaidmuo jo  tai tikrai ne pagrindinis
kažką čia reiškia tik šakalai ir vilkai...

kai tarp vilkų Akela senas buvo
gauja vadeivos klausė principingo
ir jautėsi vienybė paklusnumas
bet jie kartu su Akela iš žvėryno dingo

dabar ir jie nervingai viens į kitą žiūri
liežuviais mala viens ant kito įnirtingai
narvuose frakcijų susėdę dairos kas ko turi
tiktai dėl žvėryno bendro labo dirbti tingi

bendrieji reikalai dabar čia rūpi kuo mažiausiai
tik tiek kad būt patogūs jiems narvai
kad būt medžioklės plotai kuo didžiausi
kad laisvėn grįžus gyventųs jiems gerai

prie bendro stalo jei kada visi susėda
tai būtinai kurį draugelį ir suėda
ir aišku kad  suėda tie plėšrūnai ne bet ką
bet tą kurį suėsti pameta juoda ranka

ranka juodoji mylima veikėja
vilkai narvuose ką  darytų jei ne ji
nors niekas jos nematė bet tarytum fėja
parūpina tiek ėdalo kad pykti negali

vilkai ir šakalai kai niekas jų nemato
pakampėmis šnibždas gal žinot apie ją
asilais apsimetę neigdami galvomis krato
nors žino jie puikiausiai kieno šita juoda ranka

visi kiti gyvūnai zooparke tik plebėjai
ir kad gyvena jie čia niekam negeriau
todėl ir darkos kaip išmano šie veikėjai
be didelės vilties kad ryt  gyvens geriau

iš jų man  juokingiausios tai beždžionės
nes zooparke jos beveik kaip žmonės
nors šiknos nuogos bet užtat raudonos
ne pagal partija bet iš gamtos malonės

jos vaiposi pastoviai kvailas mordas krato
rūkyt cigarą bando jeigu nieks nemato
į veidrodį spoksotų žioplės visą dieną
jei kas atneštų alų gertų tarsi pieną

stogais jos lakstyto kvaišos išpūstakės
ir karstos medžiuose prie pagrindinio tako
su kuo papuola santykiauja kaip patrakę
tačiau vaikus gimdyti atsisako

jos valdžią zooparko aš net pasakysiu
savo išdaigom negyvai užkniso
tai pašalpų jos reikalauja nepelnytų
tai keikia valdžią ant žvėryno viso

vienu žodžiu tai padermė tikrai kieta
kaip sakant velnio nešta žemėj pamesta
ne veltui sako man draugai mieščionys
iš jų ir išsivystė dabartiniai žmonės


labai jau daug raguotų pasidarė
ir vaikšto jie kaip oligarhai išdidžiai
ragais už debesų kabina dangų aria
puikuojas viens prieš kitą kaip gaigžiai

o kokios gražios jaunos jų patelės
gyvenimo jos džiaugsmas ir paguoda
o kai žmonelės tos pro šalį varo
ragai šakoti ant galvos išduoda


nemažas čia būrelis žemdirbių
visokie mulai zebrai bei arkliai
ir dar žavi porelė ilgaausių asilų
šie gyviai egzistuoja nuobodžiai

visi jie darbštūs kaip kokie arkliai
jie aria be atokvėpio kasdieną net baisu
o vakarais sugrįžę džiaugias asilai
lovy suradę mažą saują nevalytų avižų...

yra dar atskira chebrytė paslaptinga
ropliai visokie varlės šliužai ir vorai
kaip žurnalistai šiurpūs tai gyvūnai  
ką ir norėt gyvatės krokodilai ir smaugliai

prismaugti ką jiems vienas juokas
ar taikų gyvį sudraskyti negyvai
nuodais apspjaut iš tolo jie išmokę
ir auką gyvą ryti nesukramčius net gerai.

apie paukščius galėtų būti atskira šneka
jeigu galėtų jie laisvai skraidyti
dabar visi sparnuočiai kad gi juos bala
į bendrą narvą geležinį uždaryti

jų plunksnos išpeštos pakirpti sparnai
kartu gaidžiai ir gulbės antys žąsinai
ereliai vištos žvirbliai šarkos ir geniai
akyse džiaugsmo nematysi amžinai...

tiesa narve yra ir atskiras narvelis
grotelės jo bronza paauksuotos
tai papūgėlių mėgstamas namelis
ir kaip poetės gieda jos kuoduotos

nors grotos tankios ir užstoja saulę
pro jas dangus lyg sąsvinis languotas
bet gieda be paliovos kvaišelės
dėl lesalo kruopelės naktį nemiegotų

-------------------------------------------------

daugiau po zooparką jūsų netampysiu
užtenka tų ekskursijų  pabodo  jau

jei kas neaišku tai aplink apsidairykit
gal būt tada visiems pasidarys aiškiau
juk esame gyvenime šiame visi kaimynai
todėl gyvenkime kaip žmonės pagaliau!