Ant nerimstančio laužo
Vakaruos vakaruos
Dega mano mano diena
Kaip popiergalis senas.

Ir šalti vandenai
Neramiuos neramiuos
Mano pirštuose
Juodąjį rašalą gena,

O atrodo kvėpuoja
Arčiau ir arčiau
Man už nugaros
Jūros arkliukas pasenęs,

Glosto plaukus, bučiuoja,
Ramina, tačiau
Gal nežino,
Kad sieloje baisiai negera.

Dega dega diena
Vakaruos vakaruos,
Liepsnos laižo nulaižo
Minutę kiekvieną,

O balandžiais drėgnais
Atminties kambariuos
Mes nepastebim,
Kaip greitai laikas praeina.