išpūtė žiemą

Naktį žaisime
Nebijok, pakeliui vaistinėj
Pripirkau vaistų.
Jei ką – išsigydysime.

Pirma, vandenynais geriame kavą,
Kofeinas drasko akis. Žiūrimės.

Kilnojam antakius, varstom lūpas
Durys užrakintos, sienos izoliuotos.
Paskui, sistemos smegenų susijungia
Pradedame bijoti savo lengvumo sužalotų veidų.

Skęstame dūmuose, drebame nuo įsivaizduojamųjų:
Burzgiančios mašinos, akinančios šviesos, palaukės,
Laukiančios merginos, ginklai, pogrindžiai, rūsiai.

Labiausiai vengiame kalbų apie
Sirenas, ligonines ir pritvinkusius pasigėrėjimo veidus:
„ne taip suskaičiavo“.

Gali būti. Tik dabar aistros nebeliko
Rankos nusvirusios, meilės taipogi nebe,
Vamzdžiai prakiurę, vanduo bėga, merkia
Kojas, merkiasi akys.

Mes du:

- Kur vaistai?
- Kitame kambaryje.
- Durys kur?
- O tu ko tikėjaisi?
Katrel