išpūtė žiemą
Naktį žaisime
Nebijok, pakeliui vaistinėj
Pripirkau vaistų.
Jei ką – išsigydysime.
Pirma, vandenynais geriame kavą,
Kofeinas drasko akis. Žiūrimės.
Kilnojam antakius, varstom lūpas
Durys užrakintos, sienos izoliuotos.
Paskui, sistemos smegenų susijungia
Pradedame bijoti savo lengvumo sužalotų veidų.
Skęstame dūmuose, drebame nuo įsivaizduojamųjų:
Burzgiančios mašinos, akinančios šviesos, palaukės,
Laukiančios merginos, ginklai, pogrindžiai, rūsiai.
Labiausiai vengiame kalbų apie
Sirenas, ligonines ir pritvinkusius pasigėrėjimo veidus:
„ne taip suskaičiavo“.
Gali būti. Tik dabar aistros nebeliko
Rankos nusvirusios, meilės taipogi nebe,
Vamzdžiai prakiurę, vanduo bėga, merkia
Kojas, merkiasi akys.
Mes du:
- Kur vaistai?
- Kitame kambaryje.
- Durys kur?
- O tu ko tikėjaisi?