Kartą viename bute
šuo gyveno su kate
puikiai jie čia sugyveno
kol šunelis nepaseno

kai šunelis ėmė senti
tai katė jo ėmė vengti
kam tas senis reikalingas
toks ligotas nelaimingas

sugalvojo katė klastą
kaip šunelį tą pakasti
kaip jį reikia užmigdyti
kitaip sakant nužudyti

susirado vetenorių
kurs išpildė katės norą
ir už trisdešimt skatikų
šito brisiaus nebeliko

o kad būt gyvent ramiau
perskaitė jinai “Kliudžiau”
ašarą nuo skruosto braukė
ir iš skausmo kaktą raukė