Gyvenimo žalota, pamesta
Einu aš dulkėta gatve,
Žmonių didžiulė lavina
Kaskart vis pralenkia mane.

Sieloje didžiulė žaizda
Žiojėja tarytum praraja,
Aplinkui akinanti tamsa
Apkloja lyg juoda skraiste.

Einu aš dulkėtu keliu,
Apsunkusi nuo savo minčių,
Bet tai jau man nesvarbu,
Nes aš jau nebeturiu jausmų...