kiekvieną akmenį keli
pirmiausia jam
nusilenkęs
- - -
kartais šilko neužtenka
apsijuosti strėnas
tenka
užgesint balas
ir melstis šilkverpio sparnui

kol viešpats sėdi liepoj
ir lanksto origami

šita valtelė plauks
giedančiu vandeniu

būna naktimis nemiegu:
migla braižos į langus
ir spengia mėlynai

aš spengiu atgal

pusiaunaktį pragysta
vanduo
iki kelių įbrist užtenka
kad jaustum kaip
akmenukai tarp pirštų
tvinkčioja
- - -
popierinės valtelės
tyliai plaukia
į rytą sudužt


o aš taip ir neišmokau
plaukti