. į
priekį
stumiu
mandibulią
kad nenukristų
nuo kaklo be kirvio
rankom prilaikau galvą
užkliuvus ausis stabdys
kaip naujos kaladės
švies jei nepadus
naktinės akys
be apsaugų
plyšinės
lūpos
nuo
blaivaus
suvokimo kad
krebždantis laikas
baltai žydėjęs žaliai degęs
margai kritęs ir pilkai tirpęs
neatimtų meilės gebėjimo
nes nosis ne noragas
o mintys garbanom
garbanėlėm
per širdį
besidriekiančio
jaunystės
šleifo
eina
iš