Iš praeito gyvenimo ciklo garbingos palydos
Aš gavau pikto džiugesio sausrą, tuštybės kalbų
Ir gėlių  daug -  per jas ašarotų akių neišvydau,
Tik gyvajam  ryte nuo alergijos pirksiu lašų.
Iš praeito etapo atsinešiau tik vakarienę –
Paskutinę ir šventą, bet man sumelavo skaičius.
O paskui spjaudės orūs ir tyliai burnojo po vieną,
Kad galėtų išjungt mano merdinčio žvilgsnio garsus.
Aš buvau toks vėl vienas – šįsyk pasimetęs prie stalo:
Prieš pabaisas, kurie net  turėjo šventųjų pasus
Išlikau tik naivus, tiktai mielas  ir kvailas lig galo,
Bet dabar po mirties jau renkuos tik kviestinius svečius