dušo rankena
į žabtus įstatyta
kažkas pabudo

padvelkė meilė
pavasario lūpomis
žalia ramybė

grubus švelnumas
svajas žydrai spalvina
mūza bučiuojas

ne tik kniaukimais
žydi gatvėj instinktai
švelnus grubumas

dantis išvaliau
šepetėliu be pastos
kad būtų grubiau

kvepia levandom
kaselės nesurištos
vos ne vasara

gal jau gana
haikuot
šiam vakarui
pakvipus pavasariu