O saulė su burlaiviais plauks
Į tolimą pasakų kraštą.
Kažkas išlydės ją ir lauks,
Kad burlaiviai laimę parvežtų.

Kažkas nusispjovęs nueis
Nusprendęs – „stypsoti čia kvaila\".
Laukimą lyg šunį paleis
Ir uoste ieškos pigios meilės.

Paskui pasigėręs dainuos
Apie savo džiaugsmą pragertą.
Jauniems sugėrovams skanduos,
Kad moters mylėti neverta.

O saulė su burlaiviais plauks
Į tolimą prarastą rojų.
Ir niekas jos grįžtant nelauks,
Supratę, jog meilė – po kojom...