Išgalvotos elegancijos fone –
jokio priekaišto,
išties stilingai
ji atrodo.
Na tai kas, kad veido glotnume
lengva perskaityt:
man viskas nusibodo...

Vis žiūri, vos prisimerkęs vis žiūri,
tavo akys
rožiniais nudegina jos odą,
lūpom nejudančiom sušnabždi: eime...
Vėl tiki,
kad jai, tik jai užauginai
svajonių sodą.

Alpėjime tirpsta geidulys.
Tu triumfuoji.
Ji – tik dar viena auka,
kurios gebėjimo žavėti nepamiršta.
Nugalėtojas!
Deja, trumpam...
Juk likimai nesusineria visam –
lyg ant krūtinės pirštai.