spalvų vėjarykštėm mintis drobulę talžo

kančia nugirdyta rasom įsminga į akis

neišgirsta šviesa bedugnėje šešėlius valdo

su keturiais kampais Bermudų paslaptis

nieks nematys sielos tarpekliuos siaubo

kai gaudžiantys kriokliai skandins viltis

nieks neišgirs drobinio meilės šauksmo

ir nematys kai žemę akys ars

virpės dvasia vešliom blakstienom

kirviu į dugną naktys nuriedės

pradžios krislai ugnikalnių papėdėj

talžytą skausmą vėjų ložėje pasės

adysiu drobę minčių tvinksniais

mūzai reikia tik ąsočio rasos

lyrai sningančios tylos blyksnio

kad galėčiau mintis išsijot