ir kraujo lašas tapo
saulėlydžiu
- - -
vėjas iš šilko išlanksto klevus
nedrąsiai
lyžteli upę trapus vidurnaktis
o kriauklės dugne
čiurlena už tėkmę
-
ak, paslaptinga mano
upių verpėja

kruvini tavo pirštai
šokčioja vilnimis
aš tas salsvas odos kvapas
smėlis raukšlėse
atodūsiai rasojantys šnervėse
verpki mano delno gijas
verki ant smilgos
kurčias perkūnijas -

aklos žuvys
baltas pėdas bučiuoja
kol tavo šešėlis braido vandeniu

- - -
dar nenueik,
dar bent lašelį saulėtekiui