dabar ne metų laikas
svarbu tiktai ištverti
išalsuoti
šitą tarpą

vakar netyčia
truputį padaugino

rytas
šalta
prigludo prie lango

paršiukas savo meilės
laukia
laukia
laukia

paršiukas
sau
pakišo kiaulę

įstrigo tarpe

žviegė baisiausiai, kol
lyrika trenkė per kaušą

paršiukas skrenda į mėnulį
dabar – laimingas

paršelis