Išlydint tylą
Rasoj prabyla
Išlietas apmaudas
Ir tūkstančiai garsų.

Prieisim galą,
Ne tą, kur mena
Išlietas apmaudas
Ir išmintis senų.

Prašvitus saulė
Apšvies pasaulį
Be apmaudo
Ir tų liūdnų akių.

Atėjus nakčiai
Save atrasim
Be apmaudo...
Tik aš ir tu.