Naminę bangą pasigavus
Langines jai iškirps sparnais.
Delnų vaga praradus žadą
Kvepės jos pirštai sūkuriais.

Plauks rankose nesuderintas laikas
Ir dumbliais glostys gyslų pievas.
Ištirps surūgęs marių tvaikas,
Švytės jos panagės kaip „Sniegas“.

Čiurlens palinkęs atvaizdas
Po tiltu mėlynų duobių.
Akyse dega vandenys,
Kai rankos plaka nuo žuvų.

Ir nešk tolyn į kalnus.
Ledynų išsunktam bute
Gyvena upės naktys,
O ji pati Tavam delne.