Kartais ankstyvą pavasarį
Būna liūdna labai.
Ir negali suprasti, kodėl
Širdis tokia nerami ir plaka taip garsiai.

Atrodo, trūksta sparnų,
Žydinčių pievų, laukų.
Ir negali suprasti, kodėl
Pavasaris neatneša vėjų ir pienių žiedų.

Tyliai ant pirštų galų
Prabėga minutės džiaugsmų.
Ir negali suprasti, kieno čia kaltė –
Pavasario ar mano minčių, žodžių, darbų.