Ašarų pakalnė
Skaudu. Ką daugiau besakyti?
Iškrito ir leidosi skruostais.
Nudeginę kaklą išdžiūvo
Ir ašaros baigėsi posmais.
Neturi toks nerimas žodžių,
Nes viskas taip sava – vien mano!
Vėl gerčiau pavasarį godžiai,
Bet norai likimą užgavo.
Be žodžių įvertinsiu tylą,
Žinau, ką man skirta įveikti...
Juk tyros svajonės nedyla –
Jas sėsiu be tikslo pabaigti.