Tylinčios sienos
Slepia prarają tūžmingą,
Juodos varnos sparne
Groja requiem mįslinga...
Bėgu per balas,
Vis ieškau kur man pasislėpti
Nuo žmonių akių
Ir taip kankinančių minčių...

Prieblandoj šešėlių
Vis slepiuosi kampe,
Savo jauną tuštumą
Surišu virve...
Ji kerojas manyje,
Lyg nublankusi šviesa,
Palikt negali,
Vis laiko naguose...

Noriu bėgt vis tolyn,
Kad pamiršt tai kas buvo,
Noriu viską išspjauti,
Kaip kartų vyną...
Bėgti kuo toliau,
Akimis nebeaprėpti,
Tų plastmasinių veidų,
Man bloga nuo jų!