Re pe ti ci ja
Jau vaikščioja sula.
Girdžiu, kaip po žieve
Upeliais suteka iš žemės –
Atrodytų, ramybėje ten buvusi,
Bet- ne! -
Pavasaris padus kutena
Visur-
Paukščio gerklėj,
Genio kalenime,
Gėles žiede,
Lydekos ikruose ,
išneršusios upokšny...
O Druskininkuose Čiurlionis groja,
Kažko sugrįžęs ieško, bet neranda -
...Per visą naktį sapnuose klajojau-
Duris uždarę, eina žmonės,
Ir pajuda procesija juoda
Pavasariu žaliu.
Kaimynai kužda: re pe ti ci ja,
Bet vis dėlto
Iš sapno išeinu.