apsikabinu ir supuosi
aukštyn – žemyn
dieną ir naktį
aukštyn – žemyn
taip ateina ruduo
pavasaris
paskui
sustoju
dūžtu

toliau gyvenu lyg niekur nieko
žvalgausi skėsčioju rankomis
sakau „labą dieną“
„būkit linksmi ir palaiminti“
parašau šį eilėraštį
lyg nieko nebūtų įvykę
lyg po senovei
gyvenam sveiki ir laimingi