svetimo miesto gatvėje

dabar esi

ir būti

lyg eitumei per liūtį

gali įsivaizduoti vėją

raudoną moterį

sulaužytą jos skėtį

gali įsivaizduoti vyro

pavargusią figūrą

plėvėsuojantį apsiaustą

abiejų jų lūpose

dabar esi

ir būti

lyg plaukdamas

lyg plakdamas sparnais

bet pasigirsta gedulingi dūžiai

liūdi

liūdi

liūdi
borušė