svetimo miesto gatvėje
dabar esi
ir būti
lyg eitumei per liūtį
gali įsivaizduoti vėją
raudoną moterį
sulaužytą jos skėtį
gali įsivaizduoti vyro
pavargusią figūrą
plėvėsuojantį apsiaustą
abiejų jų lūpose
dabar esi
ir būti
lyg plaukdamas
lyg plakdamas sparnais
bet pasigirsta gedulingi dūžiai
liūdi
liūdi
liūdi