Kur Šklėrių sodžius (4)

Prisikėlimas liko...

Po kiemą vaikščioju.
Ir tėvas su manim.
Velykos baigėsi.
Prisikėlimas liko.
Įkrito į padangę vieversys
Ir gandras sukaleno sename lizde
O sako, kad paseno Dievas,
Kad jei mirtis- iš ten negrįžtam...
Žaliu džiaugsmu banguoja kiemas,
Suskrido mintys į jaunystę
Ir išgirstu skaičiuotę tėvo:

„Šaker maker duok ragaišio,
Kū bobulė vakar maišė.
Karštū pečių iškūrino
Ir ragaišį išdžiovino.“

Šviesėja medžiai, nuotaika, mintis
Nesenkime - ir Dievas nepasens.
- Aha!- nusijuokė,
- Aha! - dar pakartojo
Ir įteikė man šluotą į rankas -
Esa, sūnau, girdėjai pats
Skaičiuotė
               pameluot
                              nemoka.
- Išties,- jam pritariu bendru balsu.
Bet žvilgt, - anoji ne viena-
Į mano burna draugė jos įšoka
Ir:

"Drum drum drumbacėlė,
Micė acė, kumpacėlė,
Micė a, micė b,
Micė acė, kumpacė."

Ir ima tėvas šluotą į rankas.
Bažnyčios leidžiasi į sielą
Parėjo tėvas ir sūnus,
Ir šluoja tėviškėje kiemą,
Abu sutilpdami į vieną
Pelėda