Jau nebaugu

Plaukai – žalios arbatos
jūra. Tik akimirka.
Vidunakčio. Jau nebaugu.
Einam. Nakčia balionus
ir baltas rožes nešini.

Užmiegam. Nubundam.
Užmiegam. Sapnuojam,
kaip mylimės. Drauge
su tyla. Nėra nieko saldžiau.
Šypsaisi. Aš tau. Ir boružės
iš mano akių į tavąsias.
O lauke sninga, nors seniai
jau pavasaris. Ne žvaigždėm,
o tavim ir manim.

Žodžiai dingsta. Ir žmonės.
Esi tu. Esu aš. Esam mes.
Taip ateinu į tavo
pasaulį. Jau nebaugu.
Jedemen