...maršrutas:

tvoros, apgavusios pačios save ir aklą
pjesės statytoją,
žemę dalina nelygiais lopinėliais
– taip, kaip laiką, paklydęs akmuo:
į rytojų ir vakar,
šiandien ir niekada...

skauda (trūksta tik stiprios kavos
ir akiduobių, kuriose – žinosiu –
sukiojos tavo vaikiškai didelės akys)
– nerimo dulkės
gula mano širdy,
kaip girti traktoristai savo kabinose...