savimi
neskubėk
paleisti dylančio vėjo
tarp pirštų
dienos
skara voratinklių apsigobę
labirintuose teka
iškalbėk spindinčią tylą
krintančią snaigę sušildyk
sustabdyki šešėlį
lietumi tapk
kvėpavimu
ašara
spinduliu
radaa