savimi

neskubėk
paleisti dylančio vėjo
tarp pirštų

dienos
skara voratinklių apsigobę
labirintuose teka

iškalbėk spindinčią tylą
krintančią snaigę sušildyk
sustabdyki šešėlį
lietumi tapk

kvėpavimu
ašara
spinduliu
radaa