1 DALIS. 4 paveikslas.

Tęsiam apie veikėjus:



- Ar matai, ten sėdinčią porelę? – rankos mostu parodė Džekas. – Jis patrauklus, ar ne..? – ištarė susižavėjęs. - Tikras stipruolis... pamatytum, kokie tvirti jo riešai, išspaustos plačios gyslos... – užsisvajojo.
- Kąąą… jis tau patinka..? Atsipeikėk, - lėtai patapšnojo per petį Styvas ir nusišypsojo, - jis sėdi su moterimi! Ir aš esu tikras, kad vyrai jo netraukia!..
- Na ir kas, kad sėdi su moterimi?.. Jis man, vis tiek patinka. Vyrai būna su moterimis tol, kol nepabando sekso su vyru!.. – koketiškai išsišiepė. – Aš geresnis. Moku mėgautis. O ką, manai, aš ne pakankamai patrauklus..? Nesugebėčiau jo sudominti? - papūtė lūpas ir atsistojo priešais Styvą.
- Aš – tikroji moteris. – pasakė. – Supranti? – nuleido rankas ant liemens. - Vakar naktį, klube, sutikau vieną gražuoliuką, prisigėrėme kaip kiaulės, - visai linksmai bėrė, - visai nepamenu, kaip grįžau namo. – tik akimirkai sutriko. - Įsivaizduoji – pas jį tokio dydžio!.. - parodė nuo riešo link alkūnės, – Šiandien visą užpakalį skauda! Jis, vakar, gerai mane pamylėjo… ant fotelio, ant stalo, ant grindų… Pats visai smulkutis, bet jo daikčiukas... – mirktelėjo akį. – Nesitikėjau tokio monstro!.. Kai ištraukė man prieš veidą, - išplėtė akis, - vos apžiojau… vat taip atrodžiau!.. – ir plačiai išsižiojo.
- Eik tu šikt, Džekai!! – atsitraukė Styvas. – Nesiartink prie manęs! Kodėl tau patinka vyrai, nesuprantu!.. – pasilenkė į baro šaldytuvą gėrimų. – Susirastum gražią moterį, kas tau, su smegenimis negerai…?!
Džekas nerūpestingai nusijuokė; veide jokio rimtumo, jis, net gi, akimirkai įsijautė į sklindančios muzikos ritmą.
- Moterys nuobodžios, - paprastai aiškino šokdamas. - Su jomis nepasilinksminsi, - toliau ritmingai judėjo, - tikros nuobodybės!.. Negeria, nerūko ir nemėgsta karštai mylėtis. Aš turiu penį ir žinau, kaip su juo reikia elgtis. – tarė išdidžiai. - Iš moterų jokios naudos, tėra minkštos tešlos! Nori įrodysiu... kad sakau tiesą? – pasilenkė žemyn link Styvo. – Einam patenkinsiu tave burna, galėsi palyginti, o kai išsiliesi...
- Dink, šlykštyne!!! Apsivemsiu nuo tavo pasakojmų... ligonis!.. Pypt!..
Styvas pasiruošė užsakytus gėrimus ir pakėlė padėklą:
- Traukis iš kelio! - dar kartą riebiai nusikeikė ir praėjo. – Iškrypėlis!..

Tuo pačiu metu virėjai paruošė maistą ir sukvietė padavėjus.
- Lazanija... – tarė laikydamas karštą lėkštę, - tai gal... pipiriukų..? – meiliai pažvelgė į klientą. – Salotos su vištiena, – ištiesė kitą ranką. – gero apetito! – raiškiai ištarė ir nuskubėjo prie gretimo staliuko.
Porelė susižvalgė. Mergina pasilenkė į priekį ir sušnabždėjo:
- Matei, kaip jis į tave pasižiūrėjo..? O kokiu balsu kalbėjo…?! Tu jam patikai! – išpyškino.
- Nenusikalbėk! Aš ne gėjus, – įsižeidė vyras, - ir nekenčiu gėjų! Tu, gi, pati žinai!.. Jie man smirda. – supyko.
- Jis tave stebi... – negirdėjo. – Kokia keista asmenybė!.. Ir visai neišvaizdus… bet - toooks pasitikintis! Pažiūrėk, kokia moteriška jo eisena… Ir rankų gestai, lyg kokios damos! Tik, plačiakraštės skrybėlės nuo saulės trūksta! – garsiai nusikvatojo.
- Valgyk. Nejuokinga. Pas jį sutrikusi psichika, ne mažiau. Tikriausiai, dabar taptų viena vertingiausių Froido gaudomų žuvyčių, jei šis prisikeltų. Įsivaizduoji, ką jam pripaišytų? – gurkštelėjo balto vyno.
- Silnaprotystę, žinoma… Kažin, kas lėmė jam tapti skirtingu: aplinkybės ar auklėjimas?
- Puikus klausimas. Homoseksualizmas yra moraliai smukusios asmenybės degradacijos pasekmė, supranti? – aiškino. – Pirmiau tu nukvanki, tada tau imasi vaidentis, o vėliau įsijauti į gąsdinamos aukos asmenybę ir ja tampi - imi bijoti. Čia panašiai…
- Nesupratau? – ji kramtė vištieną.
- Na, gal vaikystėje patyrė prievartą, ar buvo rengiamas kitaip, nei derėtų, na, ir pirmi tokie nukrypimai pasėjo gilias sėklas.
- Nori pasakyti, kad motina galėtų rengti savo sūnų mergaitiškais rūbeliais - specialiai? Tik neišsigalvok!
- O ką, jei motina pati su nukrypimais?.. Pažiūrėk, kiek mamų augina berniukams plaukus? Į ką, šie lygiuojasi matydami save veidrodyje: tėvą ar motiną? Beto, gėjai labai talentingi, mamos juos labai myli. Ir primyli: berniukai ima trokšti būti panašūs į nuostabiai gerą, gražią, idealizuojamą moterį...
- Tu čia privėlei blusų… - atidžiai nužvelgė.
- Nesutinki?
- Manau, kad žmonės skirtingi, ir jie gyvena savaip, savitai suvokia aplinką. Niekas neapibrėžė taisyklių.
- Būtent. Taisykles mes patys sau nusistatome. Gyvename tenkindami savo poreikius. O kas, jei jų nebūtų?..
- Manęs paklausei! Ne visi, juk esame vienodame lygmenyje: vieni siekia prabangos, kiti garbės, pripažinimo, treti pasitenkina tuom, ką turi.
- Akivaizdu, kad šis padavėjas nepasitenkina… - nusijuokė plačiu riešų savininkas.
- Ką tuom nori pasakyti?
- Aišku, kad jo poreikiai skirtingi, ir jis gyvena taip, kad juos patenkintų. – pabaigė vyną. - Jei jis savo poreikių atsisakytų, taptų kita asmenybe. Bet jo poreikiai įgimti, todėl atsisakyti jų - neįmanoma.
- Bet, gi, tu sakei, pas jį sutrikusi psichika? - pasimetė.
- Persigalvojau. - nusišypsojo jai.

Mergina atisuko atgal. Džekas stovėjo bare. Rikiavo šiltas vyno taures į stiklines lentynas. Jo plačios kelnės, bei laisvai surišta per juosmenį prijuostė smuko; plačiai atlapoti marškinėliai buvo susiglamžę. Jis savo išvaizda per daug nesirūpino, terūpėjo linksmybės, kitiems reikalams nebuvo laiko. Jam nerūpėjo, kaip jis atrodo, buvo nepamirštamas juokdarys, galėjęs valandų valandas pasakoti iš piršto laužtas istorijas; artistiškai maivytis ir linksminti, įsivaizdavo esantis “žvaigždė” – ir, tam tikra prasme, jis - ta žvaigždė buvo... Tik savo danguje - klientams.
Amžinai vėluodamas ir “su kvapeliu“, vis po naujų ir dar labiau audringų nuotykių, nemokėjo rimtai ar piktai kalbėti, nepaminit bjaurių nešvankybių... Jam egzistavo kitas pasaulis, kitoks: tematė lytinius vyrų organus, naktinius klubus, alkoholį, narkotikus, žodžiu, visokią supuvusią paleistuvystę. Atrodė, visiškai nesuvokiama, kaip Džekas atlieka kasdieninius darbus, vairuoja mašiną, moka mokesčius? Gyvenimas, jam rodėsi esąs - niekas daugiau, o filmas. Viskas privalėjo būti suvaidinta. Likusius „už kadro“ vertino abejingai, o taisykles, bei nuvalkiotas gyvenimo dogmas - taip pat.
Baigęs ištraukti visas taures, tuščią, popierinę dėžę nunešė atgal į plovyklą.
- Jis pats nežino, kad yra gėjus... Kaip ir tu nežinai! – tarė artindamasis prie stovinčio kampe Styvo. – Tu, juk dar nebandei..? – paslaptingai paklausė, – Žinai, koks kaifas mylėtis per analą? Nežinai? Styvai... – tirpo savo žodžiuose, - na, parodyk, koks pas tave būna, kai... – ištiesė delną link tarpkojo.
Styvas grubiai atstūmė. Na, ir įkyrumas! Tuoj, kas nors, įtars... Pamišėlis!
- Mane traukia tik... – tepasakė.

Klientai nekantriai laukė susimokėti.
Džekas išsitraukė tušinuką, kažką pasižymėjo ir nunešė sąskaitą.