Bepiga, kai esi pušis ar eglė!
Veltui, vėjau, stengies!
Ant medžių šių, pašiauštas ir
Dygus, bet šildantis kailiukas.
Gali nulaužti šaką tu.
Tačiau šakų yra daugiau.
Be to, pavasaris ateis,
Ir naujos šakos gyveniman sužels.
Ir plėšykis kiek nori.
Kailiuko nenuplėši tu.
Nuogos pušies, nei eglės
Neišvysi tu.
Ir erzina jos Darganos pilkos akis
Savąja žaluma sodria.


2008 m. sausis