Nuskrido tolumon bereikšmiai žodžiai,
Kuriuos kadais ir aš dažnai taria,
O tu juos vėlei gėrei godžiai godžiai,
Nors aš tąkart ir vėlei tik žaidžiau.

Dažnai man jie nereiškė nieko ir nuobodžiai
Aš juos akliems praeiviams gatvėse barsčiau,
O tie, viskuo tikėdami, juos rinko uoliai.
Tada beprasmiam svaiguly skendau.

Tai buvo tik manos beprotiškos būties spektaklis,
Kur pats sau vaidmenis kasdien rinkau.
Dienas berežisuojant slinko naktys.
Jose toks vienišas ir liūdnas aš buvau.

Skubėdamas aš tik į priekį puoliau
Ir niekad negirdėjau, ką tu man sakei.
Na o dabar akimirkai trumpam sustojau
Tave pažint, tik tu iš čia jau išėjai seniai.