Pakėliau šį pasaulį,
Palaikiau ant rankų
Ir sužinojau -
Tuščias jis.
Nei traukiniai važiuoja,
Nei karai pašaudo,
Nei miršta seniai,
O ir lopšiai- ataušę, negyvi.
Tik laikrodžiai visur
Kaip lėkštės skraido
Ir nusileist nemoka iš dangaus,
Dejuoja, kad ir jie pritrūko laiko,
Išseko, kaip gyvybėje vanduo...
Kai tuščia- tuščia visa kur.

Bet vis dėlto-
Pakėliau šį pasaulį,
Palaikiau ant rankų,
Apgaubęs žodį pasaka,
O šypsena- akis...
Kiti seniai manęs nebesupranta,
O šiandien jau ir aš
Ne
     Su
           Pran
                    Tu

Atrodo, ne po dangų,
Po smegenis tie laikrodžiai Dievulio skraido
Su išsemtu juose laiku.