skiriu a. a. Vytautui Kernagiui


tavo viešpats tąnakt
nelipo iš medžio –
repetavo žodžius
spektakliui,
vėjai, susėdę šalia
parūkyt,
pripustė smėlio tarp stygų,
tyli gintaras tavo saujose,
Benai,
vyšnios Nidoj pražydo,
plaukiam
kopose
darkart sušvilpt
-