Žilvitis

Na, tik tu pažiūrėk!
Jis kaip manekenė,
Kuriai tik ką
Šukuoseną sukūrė!

Na ir kas, kad vėjas taršo plaukus!
Jų pas mane tiek daug!
Ir nesuvelsi jų taip lengvai.
Ir lapų vėjui aš neatiduosiu.
Aš juos kaip puošmeną
Šukuosenoj laikau!
Šukuosena ne bet kokia.
Spalvota ji, o ne pilka.

Ir dargana jokia,
Lietus ar vėjas
Nesugebės išblukint tos spalvos.
Jinai tiktai ryškės.
Žalsvai gelsva, žalsvai rausva –
Kiekvienam žilvičiui ji sava.
Ant pykčio darganai pilkai
Žilvičiai išdidžiai
Šukuosenom didžiuojas.

Aukštai ir išdidžiai
Iškėlęs galvą,
Kaip pasakoj gražus.
Įsižiūrėk – pavasarį
Kitoks jis bus.
sen_jora