Šiandien jie Tau po kojom
mėto palmių šakeles
pačias gražiausias ir
pačias kvapniausias -
jie taip Tave pagerbti bando,
jie taip Tau bando nusilenkti,
ir pasirėmę pranašystės ramsčiais,
jie asiliuko balne mato šventą.
Deja, deja,
vos po savaitės,
jie vėl minioj,
visai apkvaitę -
- Ant kryžiaus...
Be baimės ir be abejonių,
bet Tu liūdnai šypsais, atleidi
jiems nežinojimą
ir dovaną paruošęs
ypatingam įpakavime
jau jiems tiesi,
nespėjęs net numirti...
-  Tikrai tikrai sakau tau
dar šiandien...
Tikiu Tavim,
todėl nulenkus galvą,
sakau: - atleisk man, Viešpatie,
ir mano, ir tautos
nemeilės baisią kaltę,
gal nežinom,
kaip skaudžiai įžeidžiam Tave,
už meilę ir dėl meilės mirusį,
už meilę ir dėl jos,
ir jai atgimusį,
jai - meilei prisikėlusį...