Neraškyk gėdos sode išbrinkusių žodžių bedvasių
Ne poetas tu dar,jei aušroj užgiedojai gaidžiu -
Net jei rytą nustebintas savo žvilgsniu susirasi,
Pasikėlęs staiga  nuo seniai nedažytų grindų.
Juk išeisi vis tiek paieškoti, ką vakar sugėlei,
Nors net sienos šnekės, kad esi tik vienodų spalvų,
Gal tiktai apsvaigai nuo naujai įrengtos karuselės,
Kurioje tik save visą naktį pašėlęs supai.
Susirankiok žodžius –gražesnių man aplink dovanojo,
Kai netilpo – atvėriau duris, kad klajotų laisvai.
Nepaniekink lietaus, kad tau einant garsais nulašnojo,
Juk kol kas  net vandens pakraščiuos saujos  nesurinkai.....