Liepa

Kaip ji žaviai atrodo!
Pats medis - kaip vasarą jos lapas.
Kamienas - kaip kotelis.
O šakos-rankos užlenktos aukštyn.
Taip apvaliai,
Kaip taurės dugnas,
Kaip lapas liepos
Iš kraštų.
Ir visos rankų poros
Savus pirštus viršun
Ir link kamieno tiesia.
Ir medis virsta
Savu, pavasarį atbusiančiu lapu.
Taure, kurion pripilti noris,
Kažko, kas šilumą atneš.
Ir man, ir liepai.
sen_jora