Juokdarys
Jis toks mažas, juokingas ir menkas
Didelėm ašarotom akim.
Ir juokingos jo prašančios rankos –
Jos, atrodo, nemoka dar imt...
Kyšo kreivos suluošintos kojos,
Ir iš nevilties virpa barzda.
O minia vėl laiminga kvatojas,
Ir – atrodo – kvatos visada.
Tik kodėl, tik kodėl jis ne rūmuos?
Jį kiekvienas karalius pažins.
Jei iš rūmų išvarė gerumas –
Gal į rūmus klasta sugrąžins?..