Verbų rytas
Verbų rytas
Kyla rūkas virš miško
rytas tik ką prašvito
nueisiu į nuostabų slėnį
šventą sekmadienio rytą.
Tyla - ramybė eglyne
pavasario kvapas sklinda
paukšteliai staiga nubudę
mane ateinant sutinka.
Suradęs Verbos medelį
nuskinsiu šakelę žalią
sveikinsiu tekančią saulę
ir bundančią žemę...
P.S.
(Verba kelia, verba kelia – ne aš keliu...
Su Šventėmis Žalžoliečiai)