Pasaka

Mane ištirpdė sniegas –
Trupinių...
Suvilgė mano sielą -
,,Išeinu“
Aš pažadu tikėti, visad tai tau žadu...
Ir vėl pabyrą sniegas smulkučių trupinių...

Išlijo visos upės, pakilo ežerai...
Pririnkęs saują saulės vėl pas mane grįžai
Jau nebe tokio veido, nebe tokių akių
Bet aš kaip tas paukštelis į delną tau skrendu...

Kodėl pasaulis apskritas -  pabėgti negaliu
Eini kartu vėl tekinas, žinai – vienam sunku
Rytojų pasitiksim, jau ne vieni – kartu
Naktis mus apkabins ir saugos po sparnu
Aš mažas mažutėlis, aš vienas negaliu
Gal tu įstengsi šiandien pabūti man draugu
Ir pažadu tau, mielas, tikrai atsidėkot
Su meilę savo žodį ir širdį dovanot

Išlijo visos upės, pakilo ežerai...
Pririnkęs saują saulės vėl pas mane grįžai
Jau nebe tokio veido, nebe tokių akių
Bet aš kaip tas paukštelis į delną tau skrendu...

Ir vėl pabyrą sniegas smulkučių trupinių...
Aš pažadu tikėti, visad tai tau žadu...
Mane ištirpdė sniegas
Ir tavo „išeinu“...
Prilijo mums į glėbį
Vėl pasakų tavų...

Aš pažadu jas nešti ir nepamiršti jų...
Jurgino žiedas