Nepaleisk mano rankos iš savojo delno,
Nedelsiu.
Aš paliesiu pečius, žolėje
Tyliai tyliai prisėdus.
Ar išgirsi plasnojančio drugio
Kelionę į rojų?
Ar dar saugosi šiąnakt sparnus jo?
Nepaleisk niekada mano delno,
Net jei plyštų dangus
Ar pravirktų žiogai žolėje.
Aš atnešiu tau rankoj gyvybės prisėmus.
Tik nedelsk ir apsaugoki ją.
Ir jei kartais į žemę nukristų kometos,
O gyvenimas taptų it karas žiaurus,
Nepamiršk,
Nepaleisk niekada mano rankos.
Tu pažvelk,
Jau pavasariu kvepia dangus.