Atsikeliu...
Atsikeliu. Jau kovas.
Ir, jei esu gyva,
Tuoj pradedu domėtis,
Kaip mano Lietuva.
Šeši per naktį žuvo,
Du sudegė gyvi,
Ir vėl kažkas streikuoja,
Šį kartą – Pasvaly.
Pasveikino ministrę
Brazauskas be eilės.
Atėjęs su svarovskiais
Eilėj juk nestovės.
Kazimiera vaišino
Rimtai. Ne paauglė.
Ir išpuošė bažnyčias
Dykai gautom gėlėm.
Štai šitokios naujienos –
Pavasario pradžia.
Pažadinu šeimyną.
Prie stalo – net risčia.
Skubu į parduotuvę.
Na taip, jie alkani.
Ką pirkti? Bulvės – litas,
Citrinos – septyni.
Aišku, iškepsiu bulvių –
Kasdien tokia tvarka.
Kai pilvas bulvių pilnas
Velniams ta citrina?
Tai keptos, tai tarkuotos,
Tai košė su spirgais.
Bulvės – lietuvio duona,
O džiaugsmas jo – vaikai.
Privalgę, džiaugdamiesi
Sulaukiame tamsos.
Vaikai ramiai užmiega,
O aš imuos veiklos?
Juk aš galiu dainuoti!
(Šokt tai tikrai galiu.)
O jeigu taip per teliką?
Ir, aišku, su Radžiu.
Iš karto išgarsėčiau,
Būčiau tikra žvaigždė.
Juk Lietuvoje darbo
Kitokio ir nebėr.
Užsilipu ant stogo –
Nuo ten žvaigždė arčiau.
Jau moku vieną dainą:
„Čiau, mano miela, čiau...“