Būsena ir išmokimas

lyg ir girdėta bet naujai
žinia
kad molas kvepia
ne vandeniu o tuo kas po jo
rudenėjimuos ypač

kad miltams nereikia duonriekio

trenkia žuvim
nujaučiu
artėja stintų metas
bet dar ne dabar

šiandien
kol laukiu
drobiniam maišely mano spalvos
atsitiktinės formos popierėliais
sukarpytos

vėjo gūsis pro nugarą bet ne į ją
atsikartojančiais įvaizdžiais

kvėpuoju
galvos skausmu atsimušu
ir niekad nesibaigiančiai einu vėl
tik nežinau
- drąsa ar ?

kvadratas
iš svetimų žodžių ir svetimo laiko
galvojimas
visų ir niekieno

už debesies
kiaurymėse
skverbiasi geltonas šilkas
jautriu kutenimu
išsyk į gera ir į bloga vedančiu

mano tempu
apie mane
ir man
šitas laukas
Ronja