T(a)u

Alsuoji jūra
bemiegių mėnulių naktį
į šlapius mano plaukus ir
skaistų tamsos ošimą.
Šoku vėjais tavo vienatvėj,
ji alsavimas groja manim.  

Sulipintos akys
jausmais arbūzų cukruj.
Tylos akimirka ir
vėl saldžiai vaitoji –
neužtenka mums
baltos drobulės
pilnatvės.
Jedemen