Aš nupiešiu baltą pasaulį
Ir į jūrą grimzdantį saulėlydį.
Nupiešiu vartus į dangų
Ir save tarp angelų.

Aš nupiešiu lauką ir girią,
Ir voverę, valgančią gilę.
Nupiešiu mažą zylutę,
Tupinčią ant šakos ankstų rytą.

Aš nupiešiu jūros nešamas bangas
Ir mažą mergaitę, renkančią kriaukles.
Nupiešiu namo vedantį kelią
Ir ant slenksčio stovinčią mamą.

Aš nupiešiu saulę, mėnulį ir dangų
Ir tarp jų stovintį žmogų.
Nupiešiu pasaulį, kokį turiu,
Nupiešiu tai, ko matyt negaliu.