Žiema. Ar tikrai žiema?
Už lango pilka ir niūru,
Lietus ir vėjas, dargana.
Taip pilka ir niūru.
Ir bėga žmonės
Nepakeldami akių.
Į ką žiūrėt?
Net medžiai juk pilki,
Šlapi, juodi, be lapų.
O tu pakelk akis.
Apglėbk žvilgsniu
Tu visą medį.
Ar tu matai, koks jis gražus?
Dabar, kai nuogas,
Dabar, kai šviečia, nepaslėptas,
Nepridengtas  šakų nuogumas.
Įsižiūrėk!
Pavasaris ateis,
Aprengs juos lapų rūbu.
Ir tu matysi jau ne medį,
Bet žalią, naują,
Gal madingą, o gal ne,
Bet medžio rūbą.