Gyveno palėpėj vaikinas
Tarp knygų senų ir daiktų.
Langelis jam rodė kiną
Dienos ir nakties metu.

Svajonė sparnus dovanojo.
Pasakė: ko sėdi – pakilk…
Pabandė, bet jie neplasnojo.
Skaudu buvo jam nusivilt.

Bet kartą mergaitė užsuko
Svečiuosna, paklausus: kas tu?
Į sūkurį meilė įsuko
Ir jie iškeliavo kartu,

Palikę girioj trobelę
Su knygom, rakandais senais,
Ieškoti gyvenimo kelio,
Negaunamo šiaip - dovanai.

Girdėjau, surado, gyvena
Laimingai triukšmingam mieste.
Trobelę suvedusią mena
Ir lanko senolių krašte…

2003 11 20