Tu uždegi žvakę juoda ugnim,
Jos vaškas ritasi mano širdim...
Neskauda man, gal jau priprantu,
Tą skausmą seniai kaip tavo kvapą
Juntu...
Galvoji kenčiu?
Tą žvakę tuoj pat užpūsti galiu...

Bet ji kaip oro dvelksmas verčia gyvent,
Savais nagais į realybę įsitvert...
Dėl to aš stipri,
O tą žvakę širdy,
Gali užpūsti ir tu, Džiugesy...