Vėl perdegė žibintas anapus gatvės,
Neramu.
Nors jų dega dar šimtas ar du,
Čia tamsu.

Nesuprantu...
Kur dingo troleibusų ūžesys,
Užgožiantis autoavarijų smūgius
Ir paskutinius aukų širdžių dūžius.

Slogios mintys lėtai artėja prie kryžkelės,
O aš tik laikau delne viltį,
Tokia baltą, tokia nekantrią.

Švelniai šviesa užkloja gatves plonu ledu
Ir melas kaltininkui suduoda žiaurų antausį.

Tu jo nusipelnei, tu jo nusipelnei –
Šaukiu širdy, bėgdama kuo toliau,
Kuo toliau.