Basom pėdom per žemę, per išdžiūvusią rasą,
Žeme, kuri visad tau buvo šventa...
Aš einu, vis einu... Nežinau kiek tai tęsis...
Nežinau kur tai veda... Ar toli pabaiga?

Mano dienos- Tau naktys, mano mintys- tabu Tau
Ir sugriuvę namai, ne jokia priežastis...
Žodžio laisvę nors turim, bet ar duoda tai mums ką?
Kai atrodo aplinkui tokia sumaištis...

Ir tik vienas man klausimas šauna į galvą,
Ar matys mūs vaikai, ką mes matom dabar?
Ar turės jie ko nori, ar pažins jie pasaulį,
Ar neklausę galės bent vandens atsigert?